BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsiminimai #3

Sėdėjome ant jo sofos. Jis norėjo pažiūrėti kokį nors neįpareigojantį dalykėlį. Žiūrėjome American Guy. Ne, tokio juk nėra. Futurama! Žiūrėjome Futuramą. Atrodė, lyg esame kažkas. Sėdime pasikabinę ant sofos ir žirimę Futuramą. Už lango leidžiasi saulė ir nuostabiai senovinis butas pačiame Vilniaus centre aptemsta. Užkišu ranką už jo maikės, paliečiu jo nugarą. Jis atsisuka pajuokaudamas kad wow aš taip greitai prie reikalo. O aš pasakau, jog tiesiog noriu patikrinti ar išnyko žaizdos. Žaizdos išnyko, tačiau randai liko. Praeitą kartą jis net neleido apkabinamas. Jis norėjo papasakoti, kas jam nutiko. Tačiau aš pasišaipiau. Ir jis iš karto užsivėrė. Iš karto. Buvo tylus ir kupinas neigiamų emocijų. Aš taip ir nesužinojau kas ir kodėl jam taip baisiai padarė. Bet buvau per daug nedrąsi, kad leisčiausi į kalbas apie tikrus dalykus. Man ramiau buvo šaipytis ir juokauti. Ne laiku ir ne vietoje.

Bet dabar žaizdų nebebuvo. Jis buvo pamiršęs apie įvykį. Na, bent jau nesijautė to skausmo. Tai buvo pirmas kartas, kai toks tobulas vyras su tokiais gyvenimo išgyvenimais man norėjo atsiverti. Bet aš užvėriau jo burną. Kaip ir savo savigarbą, kai pabučiavau jo lūpas. Tai buvo gražus ir šiltas vakaras. O po jo sekė labai liūdnas rytas. Nors ką ten prisiminsiu tą rytą. Marichuana mano galvoje jį numetė užmarštin. Tai buvo paskutinis rytas kai jis su manimi kalbėjo.

Patiko (0)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą