BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsiminimai #4

Labai dažnai galvoju,kad aš tiesiog nemoku mylėti. Kalbu ne tik apie vyrą. Kalbu apskritai. Aš tiesiog neturiu to jausmo.

Taip yra dėl to, jog atrodo labai dažnai nekenčiu visų aplink sabe esančių. Ypač tų, kurie yra arčiausiai mano pačios norų - savo draugų. Iš tiesų tokiomis akimirkomis aš tiesiog eilinį kartą kaltinu save, jog juos pasirinkau. Tokius, kurie mane ne kelia, o leidžia. Rodo blogiausius pavyzdžius, skatina atlikti veiksmus kurių vėliau gailiuosi, amžinai depresuoja, kiša savo pomėgius ir įsitikinimus, nenori to, ko noriu aš, nesupranta manęs, pyksta, kai nesuprantu jų, susiranda kvailius vyrus ir tada manęs klausinėja kodėl jie tokie kvaili, pastoviai ieško kažko ko negali surasti, nežino ko nori, pasiduoda jausmams, o aš tikiu protu…

Tačiau aš juk juos taip myliu. Visada labai džiaugiuosi, kai jiems nutinka kasnors gero. Visada sveikinu ir nuoširdžiai nuoširdžiai šypsausi. Visada padedu kai reikia, visada skatinu kilti ir niekada nepeikiu kai jie vartosi su šūdais… O turėčiau. Bet nepeikiu, nes myliu. Nes jie mane išklauso baisuaisiomis mano gyvenimo akimirkomis. Nes jie paskambina į duris su vyno  buteliu, kaigalvoju, kad gyvenimas baigėsi. Nes jie parašo ir išklauso, pasidomikas vyksta mano gyvenime. Jie TIKI manimi ir dėkoja, kai jiems atveriu akis. Jie nepeikia, kai vartausi su šūdais. O turėtų. Nors po topeikiu save dar labiau

Kažkada paskambinau draugei antrą nakties ir visą naktį verkiau. Visą naktį. Mes vaikščiojome aplink namus ir aš verkiau. Tai buvobaisu. Bet po to pasidarė geriau.

Jai tikriausiai buvo dar baisiau, nes ji nėra turėjusi depresija sergančio šeimoje, kaip aš ir ji vis bandė kažką pasakyti kas padėtų… O juk nepadeda niekas.

Bet tada buvo labai gera. Kažkam atsiverti ir nebūti dėl to paliktai.

Patiko (0)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą